BAIDARIŲ MARŠRUTO MINIJOS UPE APRAŠYMAS
 

Kažkuomet interneto tyruose pasirodė štai toks išsamus keliavimo baidare Minijos upe aprašymas.
Tie, kurie pasirinko maršrutą nuo Žarėnų, jį pradės nuo vieškelio Plungė -Žarėnai tilto. Čia Minija vos 5 -6 metrų pločio, pakrantė apaugusi krūmais, tačiau palei tiltą patogus nusileidimas. Dešinėje lieka senas Keturakių kaimas, kuris istoriniuose šaltiniuose minimas jau nuo 1554 metų. Upė vietomis užgriozdinta sąvartomis. Sunku būtų rasti aikštelę sustojimui, plaukiant upe ir taip jau esate žemiausiame aplinkos taške, tad norėdami pamatyti paltesnę apylinkę, turėtumėte sustoti, išlipti iš baidarės ir įkopti į aukštesnę kalvą. Tai galėsite padaryti priplaukę Medingėnus. Buvusio vandens malūno užtvankos likučiai ir lieptas išduoda, kad esate ties Medingėnais. Medingėnai - sena gyvenvietė, istoriniuose šaltiniuose minima 1253m.,čia gimusi rašytoja M.Pečkauskaitė - Šatrijos ragana (1878 - 1930). Praplaukus pirmąją seklią brastą kairėje pusėje puiki aikštelė poilsiui. Toliau Minijos nuotėkis šiek tiek padidėja, iš kairės įteka Pala. Išryškėja Minijos slėnis ir krantai, vis daugiau pasitaiko didelių akmenų. Gražus Degsnio miškas pabrėžia upės šlaitus. Besigrožėdamas mišku gali labai greitai užplaukti ant akmens. Paplaukus gerą laiko tarpą, kairiajame Minijos krante matyti vaikų maudyklės su liepteliais, vadinasi, netoliese yra Daugėdai. Praplaukiame neveikiančio vandens malūno užtvanką. Kairėje lieka ir Gudalių kaimas su savo senu lieptu. Toliau palaukiant vos galima pastebėti iš kairės per krūmus įtekantį Alkupį, prasideda ramus, gilus upės baras - Stalgėnų vandens malūno užtvanka. Už poros kilometrų - kairėje - Vitkų kaimas, netoliese galima apsistoti trumpam poilsiui, pasižvalgyti po apylinkes. Prieš Stalgėnų kaimą į Miniją įteka Sausdravas ir iki užtvankos ji išplatėja. Dešinėje lieka Vainaičių kaimas su išlikusiais seniausiais lietuvių gyvenamaisiais namais ("numais") su atviru židiniu. Jų tėra tik Plungės gyvenamose apylinkėse. Ties Stalgėnais praplaukiame kelio Plungė - Rietavas tiltą. Kiek tolėliau - kairysis Minijos intakas - Lukna. Šio upelio pakrantėje pūpso piliakalnis, vadinamas Skruodienės kalnu. Vos už 4 km., dešinėje pusėje - Lekemės kaimas. Šalia piliakalnis, vadinamas Lapinsko kalnu. Prasideda didžiosios Lekemės kilpos. Upėje daug rėvų, krantai aukšti, vaizdingi. Kairėje pakrantėje plyti gražūs Juodeikių miškai. Senos, skarotos eglės, beržai. Gera vieta poilsiui, tik reikia susirasti patogią pakrantės vietą. Štai tuomet ir pagalvoji, kad galėtų tokiose vietose atsirasti patogios pakrantės aikštelės, kur galėtum tvarkingai apsistoti ir dar rasti info. Tikėkimės, kad ateityje, atsiradus didesniam poreikiui, jos tikrai bus. Už geros dešimties kilometrų dešiniuoju intaku, upeliu Sruoja, baigiasi "laukinis" Minijos ruožas. Tiesia kryptimi iki Plungės - tik 6 km. Vingiuodama upė vietomis šiek tiek sraunesnė, suneštos smulkių akmenukų salelelės, nuostabiai gražiai matyti dugnas, tiesiog vilioja nusimaudyti. Vandens šniokštimas įspėja, kad netoliese yra išgriautas vandens malūnas. Buvusios užtvankos vietoje nedidelis slenkstis, už jo - akmenuotas dugnas. Priplaukiame kelio Plungė - Kuliai tiltą. Galima maršrutą pradėti ir nuo šios vietos. Tuomet padarysite "apšilimą" iki Aleksandravo, šauniai praplauksite Dyburių kilpomis ir išlipsite Kartenoje. Tai vienos dienos maršrutas be nakvynės.

Šalia kelio Plungė - Kuliai tilto yra storas (7,5m.) ąžuolas - gamtos paminklas. Pasakojama, jog dar tuomet, kai Jogaila krikštijęs žemaičius ir buvo kertami sengirių šventieji ąžuolai, norėta nukirsdinti ir šitą šventą pagoniškąjį ąžuolą. Bet kirtėjai jo neįveikę, nukirtę tik viršūnę. Ąžuolas savo didybės nepraradęs ir šiandien. Netoli jo VI-XIII a. apardytas griautinis ir degintinis kapinynas, vadinamas Kapkalniu.
Plaukiame toliau: dešinėje Mardosų gyvenvietė, upėje vandens malūno išgriauta užtvanka. Kairėje - Vieštovėnų piliakalnis. Pasiekiame vieškelio Plingė - Mižuikiai tiltą. Už nežymaus posūkio iš kairės įteka upelė Vieštovė. Palaipsniui upė rimsta, platėja ir gilėja. Dešinėje jau iš tolo matome vieną iš didesnių Minijos intakų Babrungą. Jis atiteka iš didelio Platelių ežero (Virkštos). Už 300 m.buvusios Stonaičių HE užtvankos likučiai. Toliau Minija išplatėja, vietomis sekli. Kairėje jau iš tolo matyti Pakutuvėnų koplyčios kryžius. Iki Pakutuvėnų plaukiame dar ilgokai, pro vešlius pakrantės medžius nematyti apylinkių, tačiau girdisi giedantys kaimo gaidžiai, lojantys šuneliai, laukuose burzgiantys traktoriai. Kairėje - upės nuardyto Pakutuvėnų piliakalnio pylimas, už jo - puiki vieta apsistoti, pasižvalgyti po apylinkes. Pailsėję plaukiame toliau. Upėje - vandens malūno išgriauta užtvanka. Vėl prasideda rėvos ir dideli akmenys. Prieky vidury upės pūpso "Čeraunyko" riedulys, ne ką mažesnis už Anykščių Puntuką. Abiejuose upės krantuose vešlūs miškai, pakrantės priaugusios nendrių. Dešinėje - Narvaišių gyvenvietė. Išgriauto vandens malūno užtvankos vietoje labai stipri srovė, anksčiau čia buvo "beždžionių" tiltas. Pakrantėje pasirodo spygliuočių miškai, puikūs smėlio pliažiukai, poilsio aikštelės. Pasiekiame Aleksandravą, kelio Kretinga - Šiauliai tiltą. Dešinėje - Liepgiriai, kiek žemiau, upėje, išgriautos vandens malūno užtvankos vietoje, metrinis slenkstis, žemiau jo - nedidelė salelė.

Pagaliau prasideda įdomiausias Minijos baras - Dyburių kilpa. Aplink kilpą daugiau kaip 4 km., o siauriausioje jos vietoje vos 100m. Up4 nukrenta beveik 9 m. Stipri srov4. Tai labai 5domus, bet sunkus ir sud4tingas, pilnas r4v7, slenks2i7, dideli7 akmenų ruožas. 1937 metais čia buvo projektuojame perkasti tunelį ir pastatyti derivacinę elektrinę. Kairėje pusėje atsiveria status skardis. Virš skardžio matyti apsauginė tvorelė. Tai Salantų reg.parko įrengta Dyburių kilpos apžvalgos aikštelė. Čia būtinai reikia apsistoti, įkopti į skardžio viršūnę. Nuo apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabūs vaizdai.

Ties apžvalgos aikštele Minijos gamtinis rezervatas susijungia su Minijos Kraštovaizdžio draustiniu. Jis plyti 1670 hektarų plote ir nusidriekia Minijos slėniu iki pat Kartenos. Šiame Minijos draustinyje yra Pacelių, Cigonalių, Prystovų, Sakuočių, Sauserių, Martynaičių, Gintarų kaimų sodybos. Ties Cigonaliais į Miniją įteka paslaptingas, šaltinių maitinamas Dubelikio upelis, o ties Prystoviais esančiame Minijos vingyje išliko senosios kaimo kapinės, kuriose XVIIIa.buvo laidojami nuo maro mirę gyventojai. Šalia, 103 kilometre nuo žiočių į MIniją, iš dešinės įkrenta srauni Mišupė. Nuo šių upių santakos atsiveria nuostabi Minijos panorama.

Aukštame dešiniajame Minijos krante stūkso Sauserių piliakalnis, kurį žymi išlikęs pylimas ir šaklia jo augantis galingas ąžuolas. Kitapus upės plytinčiame šilo pelkės miške išliko senosios Dauginčių kaimo kapinės, prioešais kuris stūkso Pilale vadinama kalva. Slėnio vakariniame pakraštyje rymo pušų jaunuolynu apaugęs Dauginėlių kaimo piliakalnis.

Maždaug 99 kilometre nuo žiočių Minija įsiveržia į Erlos - Salantos - Minijos senslėnį ir susilieja su iš dešinės atitekančiu Salantu. Nuo Čia upės slėnis išplatėja, vandens tėkmė sulėtėja, dingsta akmenys, slenksčiai. santakos slėnio terasoje yra II - XII a. Sauserių kapinynas ir XVI - XIX a. Grabyščių (taip seniau vadinosi Sauseriai) kaimo kapinės, o kairiajame Minijos slėnyje - IV - XIII a. Sakuočių kapinynas, senosios kaimo kapinės su koplytėle ir šv.Jurgio koplytstulpiu.

Toliau nuo jų, Minijos ir Pilalės santakoje, stūkso viena iš galingiausių šio krašto įtvirtintų gyvenviečių - Martynaičių piliakalnis.

Jis įrengtas Vyšnių kalnu vadinamoje kalvoje, kurios pietiniame gale kažkada stovėjo pilis, o vėliau - Kartenos dvaras, XVIIa.sunaikintas švedų. Vyšnių kalno vakarinėje papėdėje esančioje terasoje nuo IIa.pr.Kriki XIIIa.buvo laidojami seniausi Kartenos apylinkės gyventojai, o XVi - XVIIa.stovėjo senoji Kartena.

Pačiame pietiniame Salantų RP pakraštyje driekiasi Kartenos miestelis, minimas jau nuo 1253m., jame 1634m.Sapiegos pastatė pirmąją bažnyčią. 1639m.įkūrė parapinę mokyklą. šaindien miestelį puošia apie 1875m.pastatyta vienintelė žemaičiuose bebokštė, neobarokinė, bazilikinė Švč.Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia. Kitapus aikštelės tebestovi XVIIIa.pabaigoje statyta (tarpukariu perstatyta) smuklė. Po karo Kartenoje veikė NKGB būstinė, kurios kieme čekistai pakasė per 50 "Kardo" rinktinės partizanų ir rėmėjų. Jų palaikus karteniškiai 1990m. perlaidojo miestelio kapinėse, kuriose bolševikų aukų atminimui išmūrijo koplyčią.

Plaukiame po kelio Plungė - Kartena - Kretinga tiltu. Stabtelėti nėra kur, todėl plaukiame iki Alanto, kuris įteka į Miniją iš kairės. Nuo Kartenos tilto ateina žvyrinis keliukas. Juo patogu privažiuoti prie karnto. Čia galima užbaigti praplauktą maršrutą arba pradėti naują, toliau į Minijos žemupį. Už keleto km.priplaukiame išlaužtą vandens malūno užtvankos vietą. didelis slenkstis pilnas akmenų. Už slenksčio, kairėje pusėje pukiki vieta apsistoti. Tiesa, krantas šiek tiek status, tačiau labai gražus ir palypėjus atsiveria aikštelė. Šalia - Žalgirio miškas. Toliau Minijos pakrantėse pilna balto, sąnašinio smėlio pliažiukų. Dešinysis Minijos intakas - Kartenalė. Dešinėje Raguviškiai, gatvinis kaimas ir IX - XII kapinynas. Vakariniame pakraštyje krantus dar siekia Žalgirio miškas. Praplaukiam Raguviškių tiltą. Upės dugnas nusėtas smulkiais akmenukais. Seklesnėse vietose vos galima praplaukti. Net upės viduryje suneštos akmenukų salelės. Kiek tolėliau, iš dešinės prasideda sodai. Matyti padarytimediniai laipteliai į krantą, maudyklės. Kairėje - Baublių kaimas, šalia jo - 120 ha parkas.Šiek tiek monotoniška atkarpa. Galima pasigėrėrti pakrantės vaizdais. Minija nuolat keičia savo vagą. Kur šiemet sunešti gražūs smėlio pliažiukai, kitąmet galima jų neberasti. Ir medžiai, gražūs, didingi išsirikiavč ant kranto stovi. Rodosi, laukia savo eilės, kada upė pasiims juos į savo vilnis. 555555

Gerokai paplaukus už Baublių, kairėje įrengta poilsio aikštelė. Čia galima organizuoti stovyklavietę. Garžioje pievoje daug erdvės, netoliese - Utrių kaimo vienkiemiai. Gal ir bulvių laužui galima gauti. Palikę Utrius plaukiame toliau. Dešinėje - architektūrinis paminklas, etnografinė sodyba. Daili prieplauka vilioja sustoti. Sodybos užstatymas buvo formuojamas nuo XVIII a.pab.iki XIX a.pab., trobesius rentė ir įrengė vietiniai meistrai. Juos statėsi valstiečio valakininko šeima, terėjusi 35 ha žemės ir laikiusi 4 arklius. Kairėje - Pikteikių gyvenvietė. Upėje, buvusio Pikteikių vandens malūno išgriautos užtvankos vietoje stūkso akmenys, nedidelis slenkstis. Toliau upė rami, priaugusi vandens augmenijos. Stačiuose kranto šlaituose pilna urvinių kregždžių lizdų. Kairėje įteka Žvelsos upelis. Jau matyti Žvelsėnų kaimas. Čia, gražiame Minijos draustinyje įsikūrusi etnografinė Juozapaičio kaimo turizmo sodyba. Upė mažai vingiuota, teka tarp aukštų senslėnio karntų.Nors retokai, vis dar pasitaiko rėvų. Kairiajame Minijos krante, Gerduvėnų piliakalnio papėdėje įsikūrusi Birutės Bartkėnienės kaimo turizmo sodyba.

Kauno - Klaipėdos automagistralės pylimas ir tiltas. Tuoj už tilto didelė poilsiavietė. tai mėgstamas gargždiškių poilsio vieta. Čia gražūs pliažai, patogus privažiavimas,, laužavietės, vaikų žaidimo aikštelės. Gargždai - Klaipėdos rajono centras. Dešinėje Minijos pakrantėje - gamtoa paminklas Gargždų parkas. Kairiajame krante - Kalniškės (Gargždų) piliakalnis, vadinamas pilale. Upės krantuose rasti III - IV a.plokštiniai griautiniai kapai su akmenų vainikais. Gargždai - sena gyvenvietė, istoriniuse šaltiniuose minima jau 1253 m.Archeologiniai radiniai rodo, kad Gargždų apylinkės buvo gyvenamos jau žalvario amžiuje. Išplaukiant iš Gargždų - neveikiančio vandens malūno užtvanka, vadinama Pyla.Jos patvanka į aukštupį tęsiaisi apie 5 km. Per užtvanką rekomenduojame dešiniuoju šlaitu pernešti baidares ar plaustą. Aštrių pojūčių mėgėjai Pylą praplaukia. Kairiajame krante lieka Macuičių piliakalnis, iš kairės įteka Skinija. Minijai įtekėjus į pajūrio žemumą, srovė visai sulėtėja, rėvų ir didiesnių akmenų jau reta. Baigiasi ir skaidrusis Minijos vanduo : gilaus ir ramaus upės žemupio dugnas, kaip kanale, nuklotas dumblu. Kelio Dovilai - Veiviržėnai tiltas, kairėje - Baičiai, dešinėje - Dovilai. Dovilai - istorinė mažosios Lietuvos pasienio gyvenvietė, įsikūrusi 4 km. į pietus nuo Gargždų. Į pietvakarius nuo gyvenvietės, dešiniajame Minijos krante yra piliakalnis, Pilutės kalnu vadinamas. Čia stovėjusi Dovilų pilis, paminėta 1304m. Kitame Minijos krante yra Baičių senkapis. Upėje baigiasi rėvos, tačiau priplaukiam didelį akmenį jos vidury. Praplaukus akmenį, kairiajame krante - puiki vieta poilsiui. Toliau dešinėje - Kalvių kaimas, vieškelio Kalviai - Pėžaičiai tiltas. kairiajame krante prisišlieja Šernų miškas. Dešiniajame Minijos krante apie 350m.priešais tiltą yra speciali turistų poilsio aikštelė. Netoliese, Šernų kaime ant upės kranto yra įdomus miško muziejus "Genys", o Šernų miške - III-IV.a kapinynas su griautiniais ir degintiniais kapais. Lėtai palukiame į priekį, dešinėje jau matyti Dituvos gyvenvietė. Priplaukiame kabantį tiltą, šalia jo įsikūrusi Budrecko kaimo turizmo sodyba. Tarp Dituvos ir Priekulės, išplatėjusioje upės vagoje nemaža seklių brastų, kur upės farvateris visą laiką vingiuoja nuo vieno upės kranto prie kito. Dešinėje - Lingiai. Upės krantai žemi, apaugę karklais, srovė lėta. Iš kairės pusės įteka Agluona. už jos - Gruodė. Minijos dešiniajame krante - Priekulė Miestas minimas 1540m. Priekulėje išryškėja būdinga pamario kraštui miestelių architektūra. Tarp Priekulės ir Drevernos keletą šimtmečių veikė garsus žuvų turgus "Strykis", į kurį suvažiuodavo pirkliai iš visosemaitijos Daugelį metų Priekulėje gyveno ir rašė žymi lietuvių rašytoja Ieva Simonaitytė ( 1897-1978) Šiandien jos name veikia muziejus.

Puikų įspūdį miestui suteikia Minijos pakrantės. Priekulės miestas ir apylinkės turtingos gamtos paminklais. Gražūs buvusio Priekulės dvaro bei mokyklos parkai. Netoli Priekulės XIXa.įkurtas Kliošių parkas, kuris užima apie 12 ha teritorijos. Išplaukiame pro Šilutės - Klaipėdos plento tiltą. Kiek tolėliau dar tęsiaisi Parko gatvė, nors atrodė, kad miestas jau praplauktas. Čia, netoli upės kranto įsikūrusi kaimo turizmo sodyba su lauko teniso kortais. Joje organizuojamos treniruotės, sportinės ir pramoginės varžybos. Kairioji Minijos pakrantė tvarkoma ir bus pritaikyta turistaujančių poilsiui. Lankupiai, Klaipėdos kanalo atšaka, kanalo šliuzas. Sakučiai, vieškelio Žemaitkiemis - Kintai - Priekulė tiltas. Upės vaga rami ir gili. Kairėje paskutinio ir ilgiausio Minijos intako Tenenio žiotys. Jis išteka iš Kupsčio ežero ir Miniją pasiekia per Aukštumalos pelkę.

Kairėje - Vabalai, kiek žemiau - Kintų - Šilutės vieškelio tiltas.Pasiekiame Minijos (Mingės) kaimą. tai pamario žvejų kaimas, vadinamas lietuviškąja Venecija, kadangi pagrindinė ir vienintelė kaimo gatvė - Minijos upė. Kaimo gyventojai vienas pas kitą plaukioja valtimis. kiekvienas namas turi savo prieplauką. vaikus į mokyklą veža veinas kuris kaimo tėvų, kiti atplukdo vaikus iš kito kranto.

Minijos kaime ir baigiasi kelionė didžiausia žemaitijos upe. maršruto ilgis - apie 180 km., trukmė - 7d.

Informacijos šaltinis http://ekotroba.blogspot.com/2009/04/baidare-is-trobos-minijos-upe.html


Grįžti į pradinį puslapį...